Turbūt, vos tik atsigavusios po piršlybų, sužadėtinės jau svajoja apie tą dieną, kuomet užsivilks baltą suknelę ir taps žmonomis. Iki to laiko, dar reikia nukeliauti ilgą nerimo kelią, tačiau tame kelyje ir labai daug malonumų. Juk reikės organizuoti savo gyvenimo švetę. Visos nuotakos jaučia jaudulį ir nerimą prieš savo didžiąją šventę, kad viskas vyktų sklandžiai ir taip, kaip viskas suplanuota nuo A iki Z. Todėl šiandien su Jumis pasidalinsiu interviu su nuotaka, kuri jau irgi išgyveno savo vestuvių planavimą, nekantriai jų laukė ir nerimavo. Visu nerimu ir džiaugsmais šiandiena pasidalinsime su Jumis.
Nuotaka savo vestuves pradėjo organizuoti likus iki šventės vos 9 mėnesiams. Bet juk moterys labai daug gali padaryti per tokį ilgą laiko tarpą. Kai jai viskas sekėsi papasakos ir pati.
Kaip išsirinkote datą savo šventei?
Visada žinojau, kad mano vestuvės turi vykti dvi dienas, su įspūdžiu aptarimais sekantį rytą, pirtimi ir baseinu, bei likusiu jaunimu švęsti toliau. Todėl jau buvo aišku, kad šventė turi vykti tikrai šeštadienį. Penktadienio nesirinkome, nes daugelis svečių turėjo atvažiuoti iš kitų miestų, nesinorėjo jų varginti prieš vestuves įveikti didžiulį kelią ir dar keliauti į šventę. Mėnesį rinkomės vasaros, kadangi norėjome, kad būtų šiltą ir nereikėtų fotosesijų metu šalti ir kentėti kol fotografas atliks savo darbą. Na o diena , turbūt, daugeliui nuotakų norisi, kad būtų ta diena, kai susipažino ar pradėjo draugauti, todėl ir mūsų diena būtent buvo tokia, pasisekė, kad išėjo būtent 6dienis.
Nuo ko pradėjote organizuoti visą šventę?
Pirmiausia tai nusistatėm datą. Poto prasidėjo visas organizavimas. Kadangi iki šventės buvo tik 9 mėnesiai tai nieko ir nelaukdami pradėjom apžiūrinėti sodybas, norėjom pirmiausia susirasti jaukią ir gražią vietą, kur galėtume gauti visko, ko norim: pirtis, baseinas, daug miegamų vietų. Išsirinkę vietą, ją iškart užsisakėme ir toliau pradėjome nuo fotografo, vedėjo ir muzikantų paieškų. Kai susiradome visus šiuos žmonės, pradėjome jau mastyti apie spalvas, suknelę ir visas kitas likusias smulkmenas.
Kokių žiedų norėjote ir kodėl?
Na, visuomet žinojau, kad mano žiedas tai tikrai bus su deimančiukais:) Tai tiesiog tėveliai davė aukso, nuėjome pas juvelyrą, kurį buvo rekomendavusi mama ir pas jį apžiūrėję katalogus išsirinkome, kas mums labiausiai patiko ir užsisakėme.
Kada pradėjai ieškoti suknelės?
Suknelės, dabar kaip pamenu, pradėjau ieškoti iškart po piršlybų. Jau sekančią savaitę ėjau į salonus apžvelgti, kas man arčiausiai širdies ir kas tinka. Tačiau, kai nežinojau dar savo datos, suknelių salono personalas nelabai norėjo man kažką siūlyti ir leisti matuotis, sakė pirmiausiai reikalinga data. Tai kai jau išsirinkome datą, iškart lėkiau atgal. Bet neradau nieko kas man iš karto kristų į akį ir kaina būtų normali. Todėl mano norus išpildė siuvėja ir gana greit, dar likus 5 mėnesiams aš jau turėjau suknelę. Manau per anksti, nes tuomet važiuodama per visus salonus ar eidama pro šalį, atrodo mačiau vis gražesnę. Bet savo vestuvių dieną užsidėjus savąją neįsivaizdavau savęs su kita, jaučiausi, kaip princesė.
Ar vyras jautė prieš vestuvinį stresą?
Kas juokingiausia, tai jis mane visada ramino, kad viskas gausis tobulai, kad aš esu šaunuolė ir tikrai nieko nepraleidau pro akis ir viskas vyks labai sklandžiai, bet paskutinę naktį prieš vestuves mes apsikeitėm rolėm. Jis labai nerimavo, o aš jaučiausi tokia rami, kaip dar nesijaučiau per visus tuos 9 mėnesius, turbūt, dėlto, kad žinojau jog mano sprendimas būti savo vyro žmona, pats geriausias:)
Į ką rekomenduotumėte nuotakom atkreipti dėmesį?
Mano nuomone svarbiausi dalykai vestuvėse visgi yra suknelė, fotografas ir filmuotojas. Aišku, kad suknelę ir visa šventės vieta bei puošybą visos pasidarys pagal savo skonį ir norus, todėl labiausiai reikėtų atkreipti dėmėsį renkantis fotografą ir/arba filmuotoją. Labai džiaugiuosi, kad visgi paskutinę savaitę nusprendėm pasiimti operatorių. Nes iki dabar negaliu sulaikyti ašarų žiūrėdama į mūsų filmą. Viskas taip gražu ir taip gera atsiminti. O fotografą reikėtų rinktis labai rimtai. Patarčiau paprašyti, kad parodytų pilną fotosesiją vestuvių ir pažintumėte jo stilių. O į internetinius tinklapius pavyzdžiams sudeda tik pačias gražiausias nuotraukas, o visos kitos gal vienodos ir nebūsite patenkintos. Nes juk nuotraukos liks visam gyvenimui, nenorėčiau, kad kaskart nuliūstumėte pradėjusias jas žiūrėti.
Kur keliavote kopinėti medaus?
Keliavome savaitei į Kretą. Labai norėjome ramaus poilsio paplūdymyje ir viešbutį. Norėjome, kad būtų šilta ir gražu. Viską ten ir gavome. Manau medaus mėnesiui reikėtų rinktis ramų kurortą, be jokių pardavinėtojų ir kitų ramybės drumstėjų. Taip pat svarbu išsirinkti gerą viešbutį, kadangi mes kelias dienas iš jo nekėlėme net kojos :) Gulėjome prie baseino, maudėmės ir skaniai vakarieniavom.
Ar Jus kažkas nuvylė per vestuves ar visgi visa puota buvo taip kaip ir suplanavote?
Manau viskas buvo taip,kaip suplanavom. Neturėjau laiko kada galvoti ar kažkas ne taip. Turėjom puikų personalą: vedėjas, fotografas ir visi kiti stengėsi, kad viskas būtų tobula. Taip ir buvo. Svarbiausia visi svečiai buvo patenkinti, o aš tik džiaugiausi visų dėmesiu ir sveikinimais. Viskas atrodė nepriekaištingai. Turbūt, dėl to, kad pati jaučiausi pati gražiausia to vakaro moteris, be abejo ir pati mylimiausia:)
Ačiū mūsų nuotaikai už interviu. Kitą kartą kalbinsime dar tik būsima nuotaką, kokie jauduliai kamuoja ją ir kaip viską sekasi planuoti. Jei ir jūs norite pasidalinti savo istorijomis, kaip sekėsi viską planuoti ar perspėti nuotakas apie tai, kas Jus nuvylė kreipkitės: auusra.martinkute@gmail.com. O aš linkiu, kad Jūsų visų šventė būtų pati gražiausia ir niekas jos nesugadintų, nei oras, nei kiti rūpesčiai. Būkite laimingos ir džiaukitės savo didžiąja diena:)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą