Labas,
Žinau, kad ateis diena, kai aš, kaip ir mamytė turėsiu vyrą. Su kuriuo būsiu laiminga, jis mane mylės, parneš gėlių, kai susipyksim, net jei dėl to ir būsiu kalta aš pati. Norės su manim auginti šuniuką, nes tėtis dabar neleidžia. Ir turėsim dvi mergytės, kad jos galėtų žaisti barbėmis ir namais ir vieną berniuką, kad kaip brolis mane apsaugotų nuo visų blogų žmonių, kurie prasivardžiuoja ar nori mane įskaudinti. Aišku dar turėsim namą su dideliu baseinu ir mano vyras pastatys kieme namelį medyje mūsų vaikams. Visada tokio norėjau ir aš. Bet gyvenu ne name, neturiu savo kiemo ir savo medžio, kuriame galėčiau praleisti visą savo laisvalaikį ar tada kai man liūdna. Bet rašau laišką tam, kad papasakočiau apie savo vestuves, kokių norėčiau aš, kai užaugsiu, mama sako, kad visos mergaitės svajoja turėti baltą suknelę ir ištekėti už to vienintelio, kuris padarys jas laimingas. Aš irgi taip manau, nes mano mama laiminga turėdama mano tėtį. O aš irgi laiminga, kad jiems taip gera. Todėl ir aš noriu tokio vyro. O savo šventę įsivaizduoju taip:
Noriu pūstos baltos suknelės, kad atrodyčiau, kaip princesė, kad mano kurpaitės būtų stebūklingos, kurios mane nuneš į pasakų šalį. Noriu ilgų plaukų šukuosenos ir gražių lūpų dažų. Noriu kvepėti rožėmis ir vasara. O šventė turėtų būti, kaip rūmų puota. Su daug gėlių ir gražiais skraidančiais balionais. Noriu pačio skaniausio torto, kad jis būtų iš keturių aukštų. O ant viršaus mūsų figūrėlės. Noriu atsiminimui gražių nuotraukų. Ant jūros kranto, kur mus gaudo bangos. Noriu, kad ir ceremonija vyktų prie jūros, vasara. Kai bus šilta ir galėsiu su savo nuostabiai pūsta princesės suknele keliauti paplūdimiu. Noriu, kad mano geriausios draugės būtų pamergės, pasipuošusios mėlynom suknelėm. Nes mano mėgstamiausia spalva mėlyna. Noriu, kad jos visos su manim džiaugtųsi mano laime. Nes dabar kartu džiaugiamės viskuom. Dalinamės savo mergaitiškom paslaptimis. Ir kalbamės apie savo vestuves. Kartais ir vaidiname, kad ištekame ir klausomės vestuvių maršo. Poto šokame. Norėčiau ir kad šokis būtų ypatingas. Noriu pašokti labai gražiai, kad visi grožėtųsi ir atsimintų dar ilgai. Svarbiausia tai noriu balandžių. Jie labai gražiai skrenda ir tikiu, kad nuneš mano svajones Dievuliui į dangų ir tada mes būsim labai labai laimingi. Ar prisiminsi mano svajones, kai užaugsi ? Tik būtinai nepamiršk ramunių puokštės. Jos man labai patinka, galiu iš jų pinti vainikus. Ir svarbiausia, kaip mama sako, turi būti laiminga šią dieną, ar tokia esi? Mama sako, kad gyvenime pasitaiko visokių išbandymų ir vyras turi padėti juos atlaikyti ir išspręsti viską kartu.Todėl manau, kad mano vyras toks ir bus. Kuris mane palaikys ir kartu spręsim visas bėdas. Tikiuosi, kad mano norai nepasikeis ir turėsiu pačią gražiausią šventę.
Sėkmės būnant laiminga ir ruošiantis šiai šventei :)
Ar Jūs kada organizuojant vestuves stabtelit ir pagalvojat apie savo svajones, kurios buvo vaikystėje ?:) Galbūt jos visai pasikeitė, bet gal vis dar mylite tas pačias gėlės ir vis dar mėgstate tą pačia spalvą. Ar mergaitė kuria buvote, džiaugtųsi Jumis dabar ir Jūsų pasirinkimais? Manau, tikrai taip. Tik nepamirškite, kas Jums buvo svarbiausia tada, kai dar nežinojote, koks gali būti piktas pasaulis ir kaip sunku gali būti kovoti už savo laimę, bet Jūs jau pasiekiate tikslą- būti laiminga, jeigu ištekate. Nepaleiskite šios laimės ir nepaleiskite savo svajonių. Ta maža mergaitė kuri tikėjo princais, turbūt dabar už tokio ir išteka :) Linkiu, kad Jūsų pasakos tęstųsi kol plaks Judviejų širdys.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą